Investicijos į švietimą – ateitis
Pasaulyje sparčiai populiarėjant investavimui į socialiai atsakingus projektus, ne išimtis ir Lietuva. Viena krypčių – investicijos į švietimo infrastruktūrą, ne tik skatinančios augti ekonomiką, bet ir kuriančios atsparią, ambicingą visuomenę.
Šių metų rugsėjį sostinėje, Naujamiesčio rajone, naujų patalpų duris atvėrė septintus metus skaičiuojanti privati mokykla „Erudito licėjus“. Į naujas 7,1 tūkst. kv. metrų ploto patalpas žinių ištroškę sugužėjo daugiau nei 500 mokinių, kurie mokomi pagal visame pasaulyje žinomas Kembridžo bei Tarptautinio bakalaureato programas.
Mokyklos įkūrėjas ir vadovas Nerijus Pačėsa teigė, kad šios mokyklos filosofija orientuota į žinių taikymą, o ne į paprastą išmokimą. Išsilavinusios, iniciatyvios, kuriančios ir pasaulį keičiančios asmenybės yra formuojamos per tris metodines linijas: turinio integraciją, kai tarp mokomų dalykų griaunamos sienos ir ugdymas organizuojamas projektais; patirties kūrimą, siekiant įgytas žinias taikyti praktikoje ir realiose situacijose; mąstymo ugdymą, kai formuojami konkretūs mąstymo gebėjimai, įgalinantys mokinius veikti savarankiškai ir atsakingai, spręsti sudėtingus iššūkius ir ieškoti sprendimų.
Privačios mokyklos „Erudito licėjus“ įkūrėjas ir vadovas Nerijus Pačėsa
N. Pačėsa apgailestavo, kad Lietuvos švietimo sistemai iki šiol trūksta nuoseklumo įgyvendinant pasirinktą modelį, veikiau yra blaškomasi tarp dviejų. Pirmasis, skandinaviškasis, yra paremtas pasitikėjimu mokytoju, mokykla ir orientuotas į mokinio unikalumą, gebėjimus, kūrybines galias. Antrasis, atėjęs iš Azijos, remiasi standartizuotu turiniu, konkurencija, aukščiausių gebėjimų išryškinimu, standartų atitikimu. Šie du modeliai, pašnekovo teigimu, vienas nuo kito nemažai skiriasi, tačiau politikai suka tiek į vieną, tiek į kitą pusę.
Vis dėlto, anot N. Pačėsos, švietime greitai situacijos pakeisti neįmanoma, ir tai yra kita didelė sistemos problema:
„Pokyčiai švietime yra ilgalaikiai, todėl apie juos galvojant būtina spręsti ne šiandienos problemas, o galvoti apie ateities visuomenės poreikius ir jiems pritaikyti švietimo sistemą – tuomet kursime tvarų pagrindą ir programų turiniui, ir metodiniams sprendimams, suvoksim, kokių kompetencijų reikia mokytojui.“
Investicija į ateitį
Už naujųjų „Erudito licėjaus“ patalpų istorijos stovi ratas švietimo ateitimi tikinčių investuotojų, tarp kurių – daugiašeimis biuras „Orion Wealth“ ir verslininko Mariaus Jakulio Jason valdomas ne pelno siekiantis MJJ fondas. M. Jakulis Jason investicijas į švietimą mato kaip strateginę kryptį, nes tiki, kad tai – ne tik perspektyvu ir pelninga, bet ir prasminga.
„Orion Wealth“ vadovas Mindaugas Strėlis
„Orion Wealth“ vadovo Mindaugo Strėlio nuomone, kuo daugiau bendruomenėse kuriama gerų privačių mokyklų, tuo daugiau gerai paruošiamų mokinių jas vėliau palieka ir kelia aukštesnius standartus universitetuose, taip pat vėlesniame gyvenime. Be to, privačių mokyklų sėkmė gali būti įkvepiantis pavyzdys ir valstybinėms mokykloms – rūpindamosi savo moksleiviais ir matydamos aukštus kaimynių standartus, jos pradeda konkuruoti ir keisti požiūrį.
„Yra toks senas pasakymas – kas nestato mokyklų, vėliau stato kalėjimus, – kalbėjo M. Strėlis. – Išsilavinusiai visuomenei iš principo nereikia įstatymų, jai nereikia jų aiškinti. Kaip auklėsime vaikus, taip jie ir užaugs, ir vėliau jiems bus kur kas lengviau atskirti baltą nuo juodo, veikti individualiai ir kurti gražius, vertingus dalykus.“
Filantropas, investuotojas ir verslininkas Marius Jakulis Jason
Marius Jakulis Jason akcentavo švietimo svarbą valstybei: „Mūsų būsimos ir esamos kartos ugdymas, žinios, mokslas – tikime, kad visi šie elementai yra sėkmingos šalies pagrindas. Tai matyti ir iš kitų valstybių patirčių: kur švietimo sistema veikia gerai, ten ir ekonominė plėtra, pirmavimas inovacijose yra kur kas aukščiau nei kitur.“ MJJ fondo tikslas – pritraukti protų į Lietuvą arba juos čia ugdyti, nes tai ilgainiui prisidės prie šalies ekonomikos stiprinimo.
„Lietuva yra žmonės, ir kuo daugiau čia bus žmonių su aukštais gebėjimais kurti inovacijas, tuo geriau“, – teigė fondo įkūrėjas.
Kelios sėkmės kryptys
MJJ fondas savo veiklą paskirstęs trimis kryptimis – mokslo, žinių ir verslo. Per beveik ketverius veiklos metus fondas yra paskyręs 1,7 mln. eurų investicijų apie 60 asmenų, galinčių ir norinčių prisidėti prie geresnės Lietuvos ateities kūrimo vienoje šių sričių.
Mokslo stipendijos skiriamos užsienyje doktorantūrą baigusiems, žinių ir pažinčių įgavusiems bei naujų idėjų turintiems mokslininkams grįžti arba atvykti dirbti į Lietuvą. „Norime, kad jie atvyktų čia ir plėtotų savo tyrimus, dėstytų studentams, kurtų ryšius tarp Lietuvos universitetų, mokslo centrų ir užsienio“, – pasakojo MJJ fondo direktorė Kotryna Stankutė-Jaščemskienė. Iki šiol fondas šiai sričiai yra skyręs daugiausia finansavimo – 700 tūkst. eurų. Tyrėjai viliojami dvigubai didesniais atlyginimais nei tie, kuriuos jiems siūlo Lietuvos švietimo įstaigos. „Deja, mūsų universitetų atlyginimai Europos ir pasaulio kontekste dar nėra konkurencingi, – teigė pašnekovė, – tad, be šalies ilgesio, duodame ir finansinį argumentą grįžti greičiau. Šiandien turime 34 tyrėjus – grįžusius lietuvius arba atvykusius užsieniečius, tarp jų ir nemažai ukrainiečių. Dabar kaip tik skelbiame konkursą kitų metų tyrėjams.“
MJJ fondo direktorė Kotryna Stankutė-Jaščemskienė
Žinių kryptis skirta jauniems Lietuvos studentams, norintiems toliau tobulintis geriausių užsienio universitetų magistro programose. „Mes prisidedame prie jų svajonių su sąlyga, kad jie grįš bent trejiems metams padirbėti Lietuvoje, – pasakojo K. Stankutė- Jaščemskienė. – Šiuo metu esame įsteigę 25 tokias stipendijas.“
Trečioji, verslo, kryptis yra neatsiejama nuo paties M. Jakulio Jason identiteto. „Mokslas ir žinios yra be galo svarbus elementas šalies progresui, o verslas yra šalies variklis, – teigė fondo direktorė. – Verslumo ugdymas, jaunų verslininkų paskatinimas investicijomis taip pat yra viena fondo misijų.“
MJJ fondas investuoja į švietimo ir mokslo startuolius, taip pat bendradarbiauja su nevyriausybine organizacija „Lietuvos Junior Achievement“, kuri mokyklose skatina verslumą ir ragina moksleivius kartu su ekonomikos mokytojais dar būnant klasėse kurti bandomąsias bendroves. Prieš pusantrų metų MJJ fondas su „Orion Wealth“ įsigijo Vilniaus verslo kolegiją, siekdami ir toliau ugdyti verslumą, plėtoti kokybišką koleginį mokymą. „Ji yra sėkmingai plečiama ir per ateinančius kelerius metus pristatys daug naujienų kolegijų ir mokymo srityje, – įsitikinęs M. Strėlis. – Vilniaus verslo kolegija ir „Erudito licėjus“ yra du „Orion Wealth“ ir MJJ fondo partnerystės vaisiai, tačiau mes ir toliau aktyviai darbuojamės, o ateinančiais metais planuojame pristatyti ir daugiau panašių projektų.“
Sparčiu tempu pirmyn
Ir „Orion Wealth“, ir MJJ fondo atstovai sutinka, kad investicijų į švietimo infrastruktūrą tendencija auga ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Švietimas yra viena tų sričių, kuriose įlietos lėšos naudingos ne tik investuotojui, bet ir visai bendruomenei, o to rezultatai matyti kone kiekviename valstybės veikimo žingsnyje. „Matome, kad tendencija investuoti į švietimo infrastruktūrą akivaizdžiai auga – kuriasi naujos mokyklos, kyla nauji pastatai, visa tai tampa populiaru, – neabejojo M. Strėlis. – Be to, ir finansiniai privačių mokyklų rezultatai yra geri, pačios mokyklos yra linkusios investuoti į pastatus, norėdamos juose kuo ilgiau likti. Tad padėtis nuo to, kas vyko prieš dešimt ar net penkerius metus, skiriasi keliais kartais.“
Jam pritarė ir K. Stankutė-Jaščemskienė: „Fondo investicijas yra gavę apie 60 žmonių, ir kiekvienas jų, atvežęs čia dalį savo žinių ar inovacijų, ilgainiui sukurs savo sėkmės istorijas. Procesai vyksta, žmonės grįžta, jungiame bendruomenę ir tuo didžiuojamės.“
Kartais geriau mažesnė grąža, bet socialiai atsakingas projektas, nei atvirkščiai. Mano nuomone, tai yra besilavinančios visuomenės požymis.
„Orion Wealth“ vadovo vertinimu, finansinė grąža iš investicijų į švietimą niekuo nesiskiria nuo kitų investicinių krypčių. „Vis dėlto pastebime, kad grąža nebėra pirminis tikslas kalbant apie investicijas, – teigė M. Strėlis. – Kartais geriau mažesnė grąža, bet socialiai atsakingas projektas, nei atvirkščiai. Mano nuomone, tai yra besilavinančios visuomenės požymis.“
