„Moterys investuoja kitaip?“ – tai straipsnių ciklas, kurio tikslas – susipažinti su realiomis praktikomis ir patirtimis iš investuojančių moterų kasdienybės. Viena priežasčių, kodėl moterų investuotojų tiek nedaug, ta, kad kasdienėje aplinkoje per mažai kalbame apie investavimą, per mažai dalijamės patirtimis, kurios kartais būna sėkmingos, o kartais ir ne visai. Straipsnių cikle kalbinsime moteris, kurios save realizuoja skirtingose veiklose ir kurios investuoti pradėjo skirtingomis aplinkybėmis.
Pirmajam „Moterys investuoja kitaip?“ interviu „W Invest“ klubas kalbina tarpusavio skolinimo platformos „Paskolų klubas“ steigėją ir investuotoją Aivą Remeikienę.
W Invest (WI): Daug kalbama, kad Lietuvoje vyrauja žemas finansinis raštingumas. Ko, Jūsų nuomone, labiausiai trūksta mūsų visuomenėje, ką turėtume daryti kitaip, kad rodikliai gerėtų?
Aiva Remeikienė (AR): Mano manymu, finansinis raštingumas yra ne tik srities išmanymas, bet ir konkretūs veiksmai, susiję su asmeniniais finansais. Pirma – kasmėnesinis pajamų ir išlaidų balanso suvedimas, kitaip tariant, asmeninio biudžeto valdymas, antra – „saugios pagalvės“ suformavimas ir trečia – laisvų lėšų įdarbinimas. Taigi, atsakant į klausimą – labiausiai trūksta įgūdžio nuo pat pirmųjų gaunamų pajamų skirti bent 10 % investavimui, juos investuoti ir dalintis patirtimi su kitais. Pabandykite suskaičiuoti, kiek kapitalo turėtų trisdešimtmetis, jei būtų pradėjęs kas mėnesį investuoti dar būdamas dvidešimties.
WI: Kaip pati pradėjote investuoti?
AR: Priverstinai. Su komanda 2015 m. kūrėme tarpusavio skolinimo platformą, todėl teko ir pačiai pradėti investuoti, kad įgyčiau patirties ir galėčiau pristatyti produktą. Vėliau klausimų pasipylė labai daug, kaip gi man sekasi investuoti? Dar vėliau pradėjau vesti mokymus pradedantiems investuotojams.
WI: Ką patartumėte žmogui, kuris tik pradeda investuoti?
AR: Susiskaičiuoti sumą, kurią ketina skirti investavimui, ir atsakyti sau į klausimus: ar investuosiu periodiškai, pvz., po 100 Eur per mėnesį, ar tai bus vienkartinė investicija, pvz., ketinu suinvestuoti 1000 Eur? Kokios tikiuosi grąžos? Ir po kurio laiko? Atsižvelgiant į atsakymus reikėtų rinktis investavimo būdus ir formas.
WI: Kartu su vyru esate įsteigę tarpusavio skolinimo platformą „Paskolų klubas“. Kokius platformos privalumus galėtumėte įvardinti, lyginant su kitomis investicinėmis priemonėmis?
AR: Privalumai: tai yra smulkus investavimas į fizinių asmenų vartojimo paskolas; pats renkiesi investicijų sumas ir valdai savo portfelį; gali nusistatyti automatinį investavimą, jį stabdyti arba pratęsti; palūkanos ir paskolos dalis grįžta kas mėnesį; reinvestuojant kas mėnesį grįžtančias sumas, įsijungia sudėtinių palūkanų metodas, kuris leidžia susigeneruoti pakankamai tolygią kasmėnesinę palūkanų grąžą.
WI: Dirbdama „Paskolų klube“ vesdavote daug mokymų apie investavimą. Kas paprastai skatina investuoti, kaip žmonės žengia pirmuosius žingsnius šioje srityje?
AR: Žmones investuoti skatina noras užsidirbti ir turėti sukaupto turto ar kapitalo ateičiai. Antras svarbus faktas – pradėti dar lengviau, jei aplink yra investuojančių, kurie paaiškina ir parodo, kaip patys tai daro.
WI: Kur pati investuojate? Jei ne paslaptis, kokia jūsų portfelio sudėtis?
AR: Investuoju į fizinių asmenų vartojimo paskolas per tarpusavio skolinimo platformą „Paskolų klubas“, į juridinių asmenų paskolas per sutelktinio finansavimo platformą „Fino Mark“, į kriptovaliutas per platformą „Coinbase Pro“. Taip pat į startuolius kaip Angelas Investuotojas per Lietuvos Verslo Angelų tinklą „LitBan“. Čia paminėjau savarankiškas investicijas. Papildomai kartu su vyru investuojame į įmonių kapitalą, akcijas, į rizikos kapitalo fondus, į startuolius ir į nekilnojamąjį turtą.
WI: Kiek procentų savo atlyginimo skiriate investicijoms?
AR: Jau ne iš atlyginimo skiriu sumas investicijoms, o iš nuolatinių įdarbinto turto generuojamų pajamų, pvz., palūkanų, dividendų, realizuoto turto ir t. t. Bet kadaise pradėjau skirdama 20 % atlyginimo. Mano galva, investuodamas tokį procentą nuo kas mėnesį gaunamų pajamų jau gali didžiuotis, kad nuosekliai tuo užsiimi ir gali vadinti save investuotoju😊.
WI: Ar daug laiko skiriate savo investicinio portfelio priežiūrai?
AR: Paskutiniu metu laiko skiriu nedaug, nes nustatytas automatinis investavimas. Vis tiek kelis kartus per savaitę pasižiūriu, kaip sekasi, kokie rezultatai, kokios biržos tendencijos. Tiesa, pasibaigus kiekvienam mėnesiui su vyru susivedame investicijų rezultatus ir juos aptariame. Investicijos, kaip ir kiekvienas turtas, reikalauja dėmesio ir laiko.
WI: Kaip vertinate savo rizikos toleravimą? Ar investuojate į rizikingus produktus?
AR: Investavimas visuomet yra susijęs su rizika. Sunkiai toleruoju investicijas, kurias kartais tenka nurašyti, todėl mieliau renkuosi mažesnę riziką, bet tuo pačiu ir grąžą, saugesnį, suprantamesnį man produktą ir tą, kuris kelia kuo mažiau streso, pvz., nuolatinio spekuliavimo akcijomis nesirinkčiau.
Rizikingiausia mano investicija yra į kriptovaliutas. Paklausiau vyro rekomendacijos ir į šią turto klasę suinvestavau ne daugiau nei 10 % savo investicinio portfelio. Jei nepasiseks, toks ir bus praradimas. Investuojant reikia nebijoti pasisakyti, kas bus blogiausiu atveju.
WI: Ar turite finansų patarėją, su kuriuo tariatės priimdama investicinius sprendimus?
AR: Turiu asmeninį finansų patarėją – tai mano vyras. Bet jei investuoju asmeniškai, pati ieškau informacijos, skaičiuoju, lyginu ir priimu sprendimą. Žinoma, išklausau ir patarėjo nuomonės.
WI: Dirbdama su investuotojais, ar pastebėjote, kad vyrai ir moterys rinktųsi skirtingas investavimo strategijas, turėtų skirtingus investavimo įpročius? Jei taip, kokie jie?
AR: Taip, pastebėjau, skirtumų yra. Moterys, visų pirma, dažniausiai jau būna sukaupusios „saugumo pagalvę“, kai pradeda investuoti. Pradėjusios investuoti, daro tai ramiau, mažesnėmis sumomis, nesivaiko maksimalių uždarbių, turi daugiau kantrybės sulaukti rezultato. Iš mano patirties, moteris labai ramina faktas, kad laisvos lėšos yra diversifikuotai įdarbintos ir generuoja pajamas.
WI: Aiva, dėkojame, kad pasidalijote patirtimi